
Aistės Jasaitytės pasakojimų ir vestuvių nuotraukų pirma dalis.
Pirmiausiai dėkojame jiems už tai, kad nepasididžiuoja ir dalinasi savo svarbiausios dienos įspūdžiais su visais „Viktorijos Vestuvės“ blogo skaitytojais! Ačiū Aiste ir Romanai! Prie progos sveikiname juos susilaukusius mažosios lelytės vardu Elzė, kuriai jau 20 dienų! Oho!
Taip pat džiaugiamės, kad ir „Viktorijos Vestuvės“ turėjo progą prisidėti organizuojant šią gražią šventę, kuri kažkuriame interneto portale net buvo išrinkta pačiomis gražiausiomis metų vestuvėmis:)!!!
Na, o dabar skaitome…
„Viktorijos Vestuvės“: Apie kokias vestuves svajojai?
Aistė: Nuo mažų dienų, vos pagalvodavau apie savo vestuves, jas įsivaizduodavau visiškai kitokias, nei tos, kurios įvyko! Svajodavau apie labai elegantišką šventę kokiame nors dvare, dekorą būtinai su daugybę baltų rožių, o suknelę labai prigludusią, išryškinančią figūrą ar net trumpą! Galiausiai, kai atėjo ta diena, viskas buvo labai pasikeitę. Norėjosi paprastumo, šiltumo… ir be rožių. Vestuvinės suknelės planus šiek tiek pakoregavo vestuvių vieta bei sparčiai didėjantis leliukas mano pilve:)
„Viktorijos Vestuvės“: Papasakok apie savo grožį tądien: suknelė, puokštė, šukuosena…
Aistė: Jau seniai žinojau, kad vestuvinę suknelę man kurs Juozas Statkevičius, tad abejonių nebuvo. Jam viską ir patikėjau. Suknelė turėjo būti ilga, patogi, derėti prie aplinkos ir pagoniškų apeigų. Pavyko idealiai, jaučiausi tikrai puikiai. Baltus, šilku aptrauktus, įsispiriamus ir neaukšta pakulne batelius radau vienoje parduotuvėje Vilniuje.
Plaukus rišau į kuodelį, kurį puošė balta medžiaginė gėlytė ir javų varpos. Šis motyvas atsikartojo visame vestuvių dekore. Mano puokštė taip buvo tiesiog dailiai surišti rugiai, Romano ‘gėlytė’ švarko atlape taip pat iš keleto varpų.
„Viktorijos Vestuvės“: Kodėl tuoketės pagal pagoniškas tradicijas?
Aistė: Norėjome jaukių vestuvių gamtos apsupty. Išsirinkus šventės vietą (vestuvės vyko Europos Parke netolie Vilniaus) tapo aišku, kad ten viskas ir turi vykti – nesinorėjo važinėti iš vienos vietos į kitą vestuvių dieną, tad ir ceremonija turėjo vykti ten, gamtoje. Kadangi vestuvių data sutapo su Žolinių švente, tai iš karto pagalvojome apie pagoniškas apeigas.
„Viktorijos Vestuvės“: Koks momentas buvo pats įsimintiniausias vestuvių dieną?
Aistė: Įsimintiniausia buvo visa santuokos ceremonija. Pagoniškų tuoktuvių apeigų dar nebuvome matę, tad visą laiką buvo įdomu klausytis, stebėti, dalyvauti. Kiekvienas momentas buvo labai prasmingas ir jaudinantis, tad visa ceremonija nė kiek neprailgo. Jos metu stovėjome veidu į visus žmones, kurie buvo sustoję ratu – neapsakomai gera matyti visų svečių veidus, jausti, kad jie drauge su mumis. Medžiai, žolė, ugnis, vanduo, mes, susikibę rankomis ir artimųjų ratas - visa tai virto į tokį jausmą, kurio pamiršti turbūt bus neįmanoma.
Laukite antros dalies!
Daugiau apie šias vestuves rasite čia.
{Dariaus Tarėlos nuotraukos}




Laukiu tesinio :) labai idomu paskaityti jaunavedziu atsiliepimus apie ju vestuves.
uhu:)
Mes ir pagoniškas fotkinsim vasarą!!
O Aistė ir Romanas jaunavedžiams buvo įkvėpimas:)
uhu:)
turėsit parodyti kaip gavosi!
[...] Pirma straipsnio dalis čia. [...]