Tikra žiemos klasika

Su Raminta ir Rimantu susipažinome pačiame mūsų darbo sezonoįkarštyje – liepos mėnesį. Nedažnai poros sugalvoja tuoktis žiema, tad iš karto supratome, kad bus smagu, jauku ir kažkas kitokio. Tiesa, vestuvių datos pasirinkimas vis dėlto nebuvo atsitiktinis, o labai racionaliai apskaičiuotas. Mat Rimantas, kaip ir jo draugai bei kolegos Lietuvos ūkininkai, jau seniai įprato vasarą paskirti ūkio darbams, o visas linksmybes , net ir pačias svarbiausias, atidėti iki žemė miega žiemos miegu. Bet kokiu atveju, maloniai nustebome ir ėmėmės šventės planavimo ! Jaunieji iki pat pabaigos išliko labai atsipalaidavę ir pasitikintys. Tikime, kad daugiausia dėl to visas planavimo procesas išliks mūsų atminty kaip vienas lengviausių, paprasčiausių ir maloniausių. Rezultatu taip pat likome patenkinti visi.

Kai jau buvome nuvargę po vasaros karščio, svajojome apie pusnis, šaltuką ir ore šokančias snaiges. Jau buvome suplanavę ir fotosesiją gamtoje su haskiu šunų kinkiniais apsnigtuose miškuose, kad magijos nepasirodytų per mažai…

Tačiau sausis sniegu nepalepino, bet vestuvės vis vien išėjo žiemiškos ir jaukios. Ne tik dėl sodrių, šiltų, ramių spalvų, gausybės taip pasiilgtą sniegą primenančių medvilnės pumpurėlių, naturalių eglišakių aromato, kankorėžių, senovinių knygų, spragsinčio židinio ir daug daug žvakių. Ir net ne meilės linkinčios dovanos ar karštas šokoladas po ceremonijos prie bažnyčios labiausiai šildė svečius, o ką tik amžiną meilę prisiekusių mylimųjų spinduliuojantis dėmesys vienas kitam ir visiems, atėjusiems švęsti jųdviejų santuoką.

Šios vestuvės kaip jokios kitos įrodė, kad meilė tikrai yra saldi tiesiogine to žodžio prasme. Įrodymas : trys tortai vietoje vieno, neįskaitant morengų, migdolinių pyragaičių, keksiukų ir kitokių saldėsių. Viskas išliko vienos spalvos gamos su viso pobūvio dekoru – kreminė, šokolado ir aukso. Bet ką tos dekoracijos, reikėjo  matyti pirmąjį jaunųjų šokį. Nuotaka, nesusigraudinusi ceremonijos metu, pagaliau leido savo saldžioms laimės ašaroms laisvai riedėti ir svaiginti tuo neapsakomu jausmu, kai pirmą kartą ji – žmona – šoko  jo – savo vyro – tvirtame glėbyje. Įtariame, kad tikriausiai tai ir yra tai, ką žmonės vadina žiemos pasaka.

Su pasididžiavimu „Viktorijos vestuvės“ komanda : )

Foto – Tadas Černiauskas Fotoperlas

 

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...

Vienas komentaras to “Tikra žiemos klasika”

  1. Arijus sako:

    Vestuviniai kvietimai tikrai sužavėjo. Kur ir kaip jie daryti?:)

Komentuoti