Kai kompiuteris pradeda erzinti
Kiekvienas, kuris naudojasi kompiuteriu jau keletą metų, žino tą jausmą – kažkuriuo momentu mašina, kuri anksčiau paleisdavo programas per kelias sekundes, pradeda strigti, užšaldyti ekraną ir versti laukti. Vilniuje, kur nemažai žmonių dirba nuotoliniu būdu arba naudoja kompiuterį kasdienėms reikmėms, tai tampa tikra problema. Skambinti į servisą kiekvieną kartą – brangu ir ne visada būtina. Didelę dalį problemų galima išspręsti patiems, namuose, be jokių specialių įrankių.
Šis vadovas skirtas tiems, kurie nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta jų kompiuteryje, ir imtis konkrečių veiksmų, o ne tiesiog tikėtis, kad viskas savaime pagerės.
Kodėl kompiuteris iš viso lėtėja – trumpas paaiškinimas
Prieš pradedant kažką taisyti, verta suprasti, kodėl tai apskritai nutinka. Kompiuteris – ne automobilis, kuriam tiesiog baigiasi benzinas. Čia viskas sudėtingiau ir kartu paprasčiau.
Pirmiausia, laikui bėgant kaupiasi programos, kurios paleidžiamos automatiškai įjungus kompiuterį. Kiekviena iš jų naudoja dalį operatyviosios atminties (RAM) ir procesoriaus galios. Kai tokių programų susirenka dešimt ar dvidešimt, kompiuteris pradeda dirbti lyg žmogus, kuris vienu metu bando atlikti penkis darbus – kiekvienas atliekamas, bet lėtai ir su klaidomis.
Antra problema – kietasis diskas. Senesnio tipo HDD diskai laikui bėgant fragmentuojasi, tai reiškia, kad duomenys išsibarsčiusi po diską ir kompiuteriui reikia daugiau laiko juos surasti. SSD diskai šios problemos neturi, bet jie irgi gali sulėtėti, jei yra beveik pilni.
Trečia – temperatūra. Kompiuterio viduje kaupiasi dulkės, ventiliatoriai dirba prasčiau, procesorius perkaista ir automatiškai sumažina savo greitį, kad nesudegtų. Tai vadinama „thermal throttling” – terminis ribojimas. Žmogus to nepastebi tiesiogiai, bet kompiuteris tampa gerokai lėtesnis.
Ir galiausiai – programinė įranga. Pasenusi operacinė sistema, virusai, šnipinėjimo programos arba tiesiog blogai parašytos aplikacijos gali sunaudoti resursus be jokios naudos.
Pirmas žingsnis: pažiūrėkite, kas vyksta viduje
Prieš kažką keičiant, reikia suprasti, kas konkrečiai eikvoja resursus. „Windows” sistemoje tai padaryti labai paprasta.
Paspauskite Ctrl + Shift + Esc – atsidarys užduočių tvarkytuvė (Task Manager). Eikite į skirtuką „Performance” ir pažiūrėkite, kiek procentų naudojamas procesorius, kiek RAM sunaudota ir koks disko apkrovimas. Jei procesorius nuolat rodo 80–100%, o jūs nieko ypatingo nedarote – kažkas ne taip. Jei RAM sunaudota 90% ar daugiau – kompiuteriui tiesiog trūksta atminties.
Tada eikite į skirtuką „Processes” ir surikiuokite procesus pagal CPU arba Memory sunaudojimą. Pamatysite, kuri programa labiausiai kankina jūsų kompiuterį. Kartais tai būna naršyklė su trisdešimt atidarytų skirtukų, kartais – kažkokia fono programa, kurios pavadinimo net neatpažįstate.
Jei neatpažįstate proceso pavadinimo ir jis sunaudoja daug resursų – galite dešiniu pelės mygtuku spausti ant jo ir pasirinkti „Search online”. Tai padės suprasti, ar tai normali sistemos programa, ar kažkas įtartino.
Automatinis paleidimas – vienas didžiausių kaltininkų
Daugelis programų, kai jas įdiegiate, automatiškai prideda save prie paleidimo sąrašo. Skype, Spotify, Discord, OneDrive, Adobe produktai, antivirusinės programos – visi jie nori paleistis kartu su „Windows”. Rezultatas: kompiuteris po įjungimo penkias minutes bando viską paleisti vienu metu, o jūs sėdite ir žiūrite į ekraną.
Norėdami tai sutvarkyti, atidarykite užduočių tvarkytuvę ir eikite į skirtuką „Startup”. Pamatysite sąrašą programų su stulpeliu „Startup impact” – jis parodo, kiek kiekviena programa sulėtina paleidimą. Programas, kurių jums nereikia iš karto po įjungimo, tiesiog išjunkite dešiniu mygtuku pasirinkdami „Disable”. Tai nereiškia, kad programa bus ištrinta – ji tiesiog nepaleisis automatiškai.
Rekomenduojama palikti aktyvias tik tas programas, kurias tikrai naudojate iš karto: antivirusinę, galbūt debesų sinchronizavimo programą, jei dirbate su failais nuotoliniu būdu. Visa kita – drąsiai išjunkite. Prireikus, programą visada galėsite paleisti rankiniu būdu.
Po šio žingsnio kompiuteris pradės greičiau įsijungti. Kai kurie žmonės pastebi, kad paleidimo laikas sumažėja nuo trijų minučių iki trisdešimties sekundžių – tai nėra perdėjimas.
Disko valymas ir tvarka failų sistemoje
Pilnas diskas – dar viena dažna lėtumo priežastis. „Windows” reikia laisvos vietos tam, kad galėtų kurti laikinus failus, atlikti atnaujinimus ir tiesiog normaliai dirbti. Kai diske lieka mažiau nei 10–15% laisvos vietos, sistema pradeda strigti.
Pradėkite nuo įrankio, kuris jau yra jūsų kompiuteryje – Disk Cleanup. Paieškoje įveskite „Disk Cleanup”, pasirinkite diską (dažniausiai C:) ir leiskite programai apskaičiuoti, kiek vietos galima atlaisvinti. Dažnai ten randama keletas gigabaitų laikinų failų, atsisiuntimų, šiukšliadėžės turinio ir senų „Windows” atnaujinimų. Paspaudę „Clean up system files” gausite dar daugiau galimybių.
Taip pat verta patikrinti, ar neturite senų programų, kurių nebenaujojate. Eikite į Nustatymai → Programos ir peržiūrėkite sąrašą. Žaidimai, kuriuos žaidėte prieš dvejus metus, programos, kurias išbandėte ir pamiršote – visa tai užima vietą ir kartais veikia fone.
Jei naudojate HDD diską (ne SSD), rekomenduojama kartą per kelis mėnesius atlikti disko defragmentavimą. Paieškoje įveskite „Defragment and Optimize Drives” ir paleiskite optimizavimą. SSD diskams šio žingsnio nereikia – jiems tai net kenkia.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja žmonės – naršyklės talpykla. Chrome, Firefox ar Edge kaupia didelius kiekius laikinų duomenų. Naršyklės nustatymuose suraskite galimybę išvalyti naršymo duomenis ir ištrinkite talpyklą bei slapukus. Naršyklė po to gali veikti greičiau, ypač jei talpykla nebuvo valyta metų metus.
Dulkės ir temperatūra – problema, kurią visi ignoruoja
Tai bene labiausiai nepastebima, bet dažnai labai reikšminga problema. Kompiuterio viduje per metus ar dvejus susirenka nemažas sluoksnis dulkių, ypač ant ventiliatoriaus ir radiatoriaus. Kai dulkės užkemša ventiliatorių, oras nebecirkuliuoja, procesorius perkaista ir automatiškai sumažina savo darbo greitį.
Jei turite stacionarų kompiuterį, atidaryti dėžę ir išvalyti vidų nėra sudėtinga. Jums reikės suspausto oro balionėlio (galima nusipirkti elektronikos parduotuvėse Vilniuje, pavyzdžiui, „Pigu” ar „Varle”, kaina apie 5–8 eurus) ir galbūt minkšto teptuko. Išjunkite kompiuterį, atjunkite nuo elektros, atidarykite šoninį dangtelį ir atsargiai papūskite suspaustu oru ant ventiliatorių ir radiatoriaus. Darykite tai lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje – dulkių bus daug.
Su nešiojamaisiais kompiuteriais situacija sudėtingesnė. Kai kurie modeliai leidžia lengvai patekti į vidų, kitiems reikia atsukinėti daug varžtų. Jei nesate tikri, geriau palikti šį žingsnį specialistams – Vilniuje yra nemažai servisų, kurie atlieka profilaktinį valymą už 15–30 eurų, ir tai tikrai verta.
Kaip sužinoti, ar temperatūra yra problema? Atsisiųskite nemokamą programą HWMonitor arba Core Temp. Jos rodo procesoriaus temperatūrą realiuoju laiku. Normali temperatūra apkrovos metu – iki 80–85°C. Jei rodoma 90°C ar daugiau, tai jau signalas, kad reikia valyti arba keisti termopastą.
Operacinė sistema ir atnaujinimai
Daugelis žmonių atnaujinimus laiko erzinančiu dalyku, kuris tik sulėtina kompiuterį. Iš dalies tai tiesa – atnaujinimai kartais reikalauja perkrauti kompiuterį nepatogiu metu. Bet ilgalaikėje perspektyvoje neatnaujinta sistema kaupia saugumo spragas, o kai kurie atnaujinimai iš tikrųjų pagerina sistemos veikimą.
Patarimas: nustatykite atnaujinimus taip, kad jie būtų atsiunčiami automatiškai, bet diegiami tik tada, kai jūs to norite. Eikite į Nustatymai → „Windows Update” ir patikrinkite, ar nėra laukiančių atnaujinimų. Jei jų susikaupė daug – leiskite jiems įsidiegti, perkraukite kompiuterį ir pažiūrėkite, ar situacija pagerėjo.
Taip pat verta patikrinti tvarkyklių (drivers) atnaujinimus, ypač vaizdo plokštės. Pasenusios tvarkyklės gali sukelti lėtumą ir nestabilumą. Vaizdo plokštės tvarkykles galite atnaujinti per „Device Manager” arba tiesiogiai iš gamintojo svetainės (NVIDIA, AMD ar Intel).
Jei naudojate labai seną „Windows” versiją – pavyzdžiui, „Windows 7″ ar „Windows 8″ – rimtai apsvarstykite perėjimą prie „Windows 10″ arba „Windows 11″. Senesnės versijos nebegauna saugumo atnaujinimų ir gali veikti nestabiliai su naujesnėmis programomis.
Kai viskas išbandyta, bet kompiuteris vis tiek lėtas
Kartais problema yra ne programinė, o aparatinė – kompiuteris tiesiog per senas arba per silpnas dabartiniams poreikiams. Čia yra keletas variantų, kurie gali padėti be visiško kompiuterio keitimo.
RAM didinimas – vienas pigiausių ir efektyviausių būdų pagreitinti kompiuterį. Jei turite 4 GB RAM ir naudojate naršyklę su keliais skirtukais bei keletą programų – jums tiesiog trūksta atminties. 8 GB šiandien yra minimumas normaliam darbui, 16 GB – komfortabilus kiekis. Patikrinkite, kiek RAM šiuo metu turite ir ar jūsų plokštė leidžia pridėti daugiau. RAM moduliai nėra brangūs – 8 GB papildoma atmintis kainuoja apie 20–40 eurų.
HDD keitimas į SSD – tai turbūt didžiausias skirtumas, kurį galite pajusti. Jei jūsų kompiuteris vis dar naudoja seną kietąjį diską, perjungimas į SSD padarys jį lyg naują. Operacinė sistema paleis per 10–15 sekundžių vietoj minutės ar dviejų, programos atsidarys akimirksniu. 500 GB SSD diskas šiandien kainuoja apie 40–60 eurų. Tai nėra sudėtinga operacija stacionariam kompiuteriui, nešiojamajam – šiek tiek sudėtingiau, bet irgi įmanoma.
Jei kompiuteris yra senesnis nei 8–10 metų ir net po visų šių veiksmų veikia lėtai – galbūt laikas rimtai pagalvoti apie naują įrenginį. Vilniuje veikia nemažai parduotuvių, siūlančių atnaujintus (refurbished) kompiuterius už protingą kainą – tai geras kompromisas tarp naujo ir seno.
Kai reikia rinktis: daryti patiems ar eiti į servisą
Viskas, kas aprašyta šiame straipsnyje – programiniai nustatymai, valymas, RAM ar SSD keitimas – yra tai, ką paprastas žmogus gali padaryti namuose. Tam nereikia specialių žinių ar brangių įrankių. Reikia tik laiko, kantrybės ir noro suprasti, kas vyksta.
Tačiau yra situacijų, kai geriau kreiptis į specialistą. Jei kompiuteris išsijunginėja savaime, rodo mėlyną mirties ekraną (BSOD), leidžia keistus garsus iš disko arba visiškai nebeįsijungia – tai jau aparatinės įrangos problemos, kurias namuose spręsti rizikinga. Vilniuje servisų pasirinkimas platus: galima rasti tiek pigesnių variantų, tiek specializuotų dirbtuvių, kurios dirba su konkrečiais prekių ženklais.
Prieš einant į servisą, verta paklausti pažįstamų rekomendacijų – Vilniuje, kaip ir bet kuriame mieste, yra servisų, kurie mėgsta „rasti” problemų daugiau nei yra iš tikrųjų. Geras servisas pirmiausia paklaus, ką jūs jau bandėte, ir nesistengės iš karto siūlyti brangių sprendimų.
Galiausiai, kompiuterio priežiūra – tai ne vienkartinis veiksmas, o įprotis. Kartą per kelis mėnesius patikrinti, kas veikia fone, išvalyti diską, pažiūrėti į temperatūrą – tai užima pusvalandį, bet sutaupo daug nervų ir pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Kompiuteris, kaip ir bet kuris įrenginys, veikia geriau, kai juo rūpinamasi – ir tai tikrai nereikalauja jokių specialių žinių.