Informacijos karas vyksta tiesiai tavo ekrane
Kiekvieną rytą atsidarius telefoną, žmogus patenka į tikrą informacijos džiungles. Vieni straipsniai šaukia apie pasaulio pabaigą, kiti žada stebuklingo vaisto atradimą, treti tvirtina, kad kažkoks politikas pasakė kažką siaubingo – nors iš tikrųjų nepasakė nieko panašaus. Melagingos naujienos nėra naujas reiškinys, bet šiandien jos plinta greičiau nei bet kada anksčiau, o jų autoriai tapo tikrais savo amato meistrais.
Problema ta, kad mes visi manome esą pakankamai protingi, kad atpažintume melą. Ir būtent tai daro mus pažeidžiamus.
Pirmas žingsnis – sustok prieš dalindamasis
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės – jie reaguoja iš karto. Pamatė provokuojantį antraštę, pasipiktino arba apsidžiaugė, ir jau spaudžia „share”. Tyrimai rodo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta šešis kartus greičiau nei teisingos – būtent todėl, kad jos sukelia stiprias emocijas. Taigi pirma taisyklė paprasta: jei straipsnis tave labai supykdė arba labai nudžiugino, prieš dalijantis giliai įkvėpk ir perskaityti dar kartą.
Septyni būdai, kurie iš tikrųjų veikia
1. Patikrink šaltinį. Ne tik pavadinimą, bet ir visą svetainę. Ar ji turi „Apie mus” skiltį? Ar nurodyti žurnalistų vardai? Svetainės kaip lrytas.lt ar delfi.lt turi redakcijas, atsakomybę, istoriją. Kažkokia tikrosnaujienoslietuva24.com – jau kelia klausimų.
2. Ieškokite datos. Senos naujienos reguliariai atgyja socialiniuose tinkluose kaip „šviežios”. Žmonės dalinasi 2018 metų straipsniu tarsi tai vyktų šiandien. Visada patikrink, kada tekstas buvo parašytas.
3. Perskaityk visą straipsnį, ne tik antraštę. Antraštė ir turinys kartais prieštarauja vienas kitam. Žiniasklaida tai daro netyčia dėl paspaudimų medžioklės, o melagingų naujienų kūrėjai – visiškai sąmoningai.
4. Patikrink kitus šaltinius. Jei apie svarbų įvykį rašo tik vienas portalas – tai rimtas įspėjamasis signalas. Tikri įvykiai paprastai atsiduria keliose redakcijose vienu metu.
5. Naudokis faktų tikrinimo įrankiais. Lietuvoje veikia Demaskuok.lt, tarptautiniu mastu – Snopes.com, FactCheck.org. Nuotraukas galima patikrinti per Google Reverse Image Search – dažnai paaiškėja, kad „šiandieninė” nuotrauka iš tikrųjų daryta prieš dešimt metų kitoje šalyje.
6. Atkreipk dėmesį į kalbą. Melagingos naujienos dažnai pilnos šauktukinių žodžių: „šokiruojantis”, „skandalingas”, „tai, ko jie nenori, kad žinotum”. Rimta žurnalistika retai šaukia – ji tiesiog pasakoja.
7. Klausk savęs – ar tai atitinka tai, ką noriu girdėti? Tai vadinama patvirtinimo šališkumu. Mes linkę tikėti tuo, kas patvirtina mūsų jau turimas nuomones. Jei straipsnis atrodo kaip tobulas įrodymas tam, kuo jau tikėjai – būk ypač atsargus.
Kritinis mąstymas – ne paranoja, o higiena
Nereikia tapti informacijos detektyvu, kuris kiekviename straipsnyje ieško sąmokslo. Tai kitas kraštutinumas, kuris taip pat niekur neveda. Esmė – įprastinė informacinė higiena, kaip plaunamos rankos prieš valgant. Niekas neklausia kodėl, tiesiog daroma.
Melagingos naujienos kenkia ne tik politiniam diskursui ar rinkimams – jos griauna pasitikėjimą apskritai. Kai žmogus nebežino, kuo tikėti, jis arba tiki viskuo, arba netiki niekuo. Abi pozicijos yra pavojingos. Tad kiekvieną kartą, kai sustoji ir patikrinksi šaltinį prieš dalindamasis, darai kažką daugiau nei tik saugai save – prisidedi prie to, kad informacinė erdvė liktų bent kiek sveikesnė visiems.