Informacijos karas vyksta kiekvieną dieną – ir dažnai laimi ne tiesa
Socialiniai tinklai, žinių portalai, „draugų” persiųsti pranešimai „WhatsApp” – informacijos srautas niekada nebuvo toks intensyvus. Ir niekada nebuvo taip lengva pasklisti melui. Tyrėjai skaičiuoja, kad klaidinga informacija socialiniuose tinkluose plinta šešis kartus greičiau nei tiesa. Šešis kartus. Tai ne statistika iš oro – tai „MIT” mokslininkai ją išmatavo.
Problema ta, kad mes visi manome, jog esame pakankamai protingi, kad atpažintume dezinformaciją. Bet kaip tik tas pasitikėjimas savimi ir daro mus pažeidžiamus.
Pirmas žingsnis: sustok prieš dalindamasis
Skamba paprastai, bet iš tikrųjų tai sunkiausias dalykas. Kai kažkas sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą – smegenys nori veikti greitai. Dezinformacijos kūrėjai tai žino ir naudoja. Jei antraštė verčia tave iškart spausti „share”, tai jau pirmas signalas sustoti ir kvėpuoti.
Patikrink šaltinį – ne tik pavadinimą
„Lietuvos naujienos”, „Tikrosios žinios”, „Laisvoji žiniasklaida” – tokie pavadinimai skamba solidžiai, bet nieko nesako. Reikia žiūrėti giliau: kas valdo tą portalą? Ar yra kontaktai, redakcijos adresas, autorių vardai? Jei svetainė atrodo kaip naujienų portalas, bet neturi „Apie mus” skilties arba ji tuščia – tai rimtas perspėjimas.
Taip pat verta patikrinti domeną. Kartais sukuriami adresai, kurie labai primena tikrus – pavyzdžiui, lrt.lt.news-info.com neturi nieko bendro su LRT, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip.
Ieškok tų pačių naujienų kitur
Jei apie svarbų įvykį rašo tik vienas šaltinis – tai keista. Tikri įvykiai paprastai sulaukia kelių nepriklausomų redakcijų dėmesio. Jei informacija egzistuoja tik viename portale ar viename „Facebook” įraše, labai tikėtina, kad kažkas negerai.
Čia padeda paprasta Google paieška: įvesk pagrindinę naujienų temą ir pažiūrėk, ką rašo kiti. Jei niekas – tai ne todėl, kad visi nutylėjo. Greičiausiai tiesiog nėra ko tylėti.
Nuotraukos meluoja dažniau nei tekstas
Viena iš labiausiai paplitusių dezinformacijos formų – senos arba kitame kontekste darytos nuotraukos, pateikiamos kaip aktualios. Ukrainos karo pradžioje socialiniuose tinkluose plito nuotraukos iš visiškai kitų konfliktų – Sirijos, Irako – kaip tariami įrodymai.
Patikrinti nesunku: Google Images arba TinEye leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur ji pasirodė anksčiau. Tai užtrunka trisdešimt sekundžių.
Ekspertai – taip, bet kokie ekspertai?
„Mokslininkai teigia”, „ekspertai perspėja” – tokie sakiniai be konkrečių vardų ir institucijų yra tuščias skambesys. Tikras ekspertas turi vardą, pavardę, instituciją ir galima patikrinti jo kompetenciją. Jei straipsnyje minimas „Vakarų universiteto profesorius” be jokių detalių – tai ne šaltinis, tai dekoracija.
Tikrink datą – naujienoms irgi galioja galiojimo laikas
Dar vienas klasikinis triukas: sena, tikra naujiena pateikiama kaip šiandienos įvykis. Žmonės reaguoja, dalinasi, komentuoja – o įvykis buvo prieš trejus metus ir jau seniai išsisprendė. Visada pažiūrėk, kada straipsnis parašytas. Kartais data slepiama tyčia.
Kai tiesa nepatogi – tai dar ne melas
Paskutinis ir galbūt svarbiausias dalykas: kritinis mąstymas turi veikti į abi puses. Labai lengva atmesti informaciją, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams, ir priimti tą, kuri juos patvirtina. Psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu ir visi mes nuo jo kenčiame.
Jei kažkas tave erzina ar piktina – tai dar nereiškia, kad tai melas. Ir jei kažkas atitinka tai, kuo tikėjai visą gyvenimą – tai dar nereiškia, kad tai tiesa. Tikrasis informacinis raštingumas prasideda ne nuo naujienų tikrinimo įrankių, o nuo sąžiningumo sau.
Tiesa niekur nedingo – ji tiesiog reikalauja pastangų
Dezinformacija klesti ne todėl, kad žmonės yra kvaili. Ji klesti todėl, kad esame užimti, pavargę ir norime paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Tą silpnybę išnaudoja tiek politiniai veikėjai, tiek reklamuotojai, tiek tiesiog nuobodžiaujantys interneto trolliai.
Septyni minėti būdai nėra stebuklingas receptas. Jie reikalauja laiko ir noro. Bet kiekvienas kartą, kai sustoji ir patikrink prieš dalindamasis, tu darai kažką svarbaus – ne tik sau, bet ir visiems, kuriems ta informacija pasieks. Informacinė higiena veikia kaip tikra higiena: kuo daugiau žmonių ją praktikuoja, tuo sveikesnė aplinka visiems.