Kiekvieną kartą, kai prasideda didelis turnyras – ar tai būtų Europos krepšinio čempionatas, ar Lietuvos rinktinės rungtynės, ar tiesiog eilinis Bundeslygos etapas – socialiniuose tinkluose pasipila tas pats klausimas: kur žiūrėti, nemokant papildomai virš jau ir taip apmokamo interneto ar televizijos paketo. Atsakymas nėra vienareikšmis, nes situacija Lietuvoje keičiasi kas sezoną – transliacijų teisės keliauja nuo vieno operatoriaus prie kito, o kartais ir pati sąvoka „nemokamai“ tampa gana sąlygine.
Verta iš karto atskirti dvi kategorijas: yra platformos, kurios iš tiesų nieko nekainuoja, ir yra tokios, kur „nemokamai“ reiškia bandomąjį laikotarpį arba prenumeratą, kurią jau turi dėl kitų priežasčių. Abu variantai legalūs, tačiau skiriasi tvarumu – vienas veiks metų metus, kitas gali baigtis po mėnesio.
LRT – senas, bet patikimas kelias
Nacionalinis transliuotojas išlieka vienintelė vieta, kurioje sportas rodomas be jokių prisijungimų, mokėjimų ar registracijų. LRT Plius kanalas ir portalas lrt.lt reguliariai rodo olimpines žaidynes, kai kurias rinktinių rungtynes, lengvosios atletikos ar dziudo varžybas. Problema ta, kad LRT teisės į populiariausius produktus – NBA, Anglijos „Premier League“ ar UEFA turnyrus – praktiškai neegzistuoja, tad šis kelias tinka daugiau nišiniam ar tarptautiniam sportui, ne kiekvieną savaitgalį vykstančiam futbolui.
Go3 ir TV3 Play – nemokama dalis su reklama
„TV3 Group“ platforma turi laisvai prieinamą turinį, kuriame kartais patenka ir sporto transliacijos, ypač kai kalbama apie krepšinio ar tinklinio rungtynes, kurias grupė įsigyja plačiajai auditorijai. Skirtumas nuo mokamos prenumeratos – vaizdo kokybė, reklamos intarpai ir tai, kad ne visos varžybos patenka į atvirą prieigą. Vis dėlto tai vienas patogiausių būdų, nes nereikia nieko diegti – viskas veikia per naršyklę ar aplikaciją.
Federacijų oficialūs YouTube kanalai
Šis būdas dažnai lieka nepastebėtas, nors yra visiškai legalus ir stabilus. Daugelis tarptautinių federacijų – FIBA, FIVB, kai kurios lengvosios atletikos organizacijos – transliuoja žemesnio lygio varžybas tiesiogiai per YouTube, nes komercinė vertė nėra tokia didelė, kad būtų verta parduoti teises atskiroms televizijoms. Lietuvos krepšinio federacija taip pat retkarčiais rodo jaunimo rinktinių ar žemesnių lygų rungtynes savo kanale. Kokybė svyruoja, bet turinys – tikras ir be jokių apribojimų.
Klubų ir lygų socialiniai tinklai
Panašiai veikia ir „Facebook“ bei „Instagram“ tiesioginės transliacijos – ypač mažesnių sporto šakų ar regioninių lygų atveju. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) dalį rungtynių, kurios nepatenka į pagrindinį transliacijų paketą, kartais rodo per savo oficialų „Facebook“ puslapį. Tai nėra sistemingas sprendimas – vienur transliuoja, kitur ne – bet sekant konkretaus klubo paskyrą, galima nemažai sutaupyti.
Bandomieji operatorių periodai
„Telia“, „Cgates“, „Bitė“ ir kiti operatoriai periodiškai siūlo nemokamus bandomuosius prieigos prie sporto kanalų periodus – dažniausiai naujiems klientams arba per didelius turnyrus, kai nori pritraukti dėmesį. Tai formaliai nemokama, tačiau reikalauja registracijos, o kartais ir sutikimo automatiškai pratęsti paslaugą už pinigus, jei laiku neatšauksi. Šis kelias tinka trumpalaikiam poreikiui – vienam turnyrui ar vienoms rungtynėms, bet netinka kaip nuolatinis sprendimas.
Delfi TV ir kiti portalų transliacijų blokai
Lietuviški naujienų portalai retkarytčiais įsigyja teises į konkrečius įvykius ir juos transliuoja tiesiogiai savo puslapiuose, dažnai kaip papildomą turinį prie straipsnio. Tai nėra sistema, kurią galima planuoti iš anksto – tiesiog verta sekti sporto skiltis prieš didesnius įvykius, nes kartais transliacija atsiranda netikėtai, be didelio garsinimo.
Vietinių televizijų atviri kanalai
TV6, TV1 ir kiti antžeminės televizijos kanalai, prieinami per DVB-T imtuvą ar interneto televizijos aplikacijas be papildomo mokesčio, kartais transliuoja Lietuvos čempionatų rungtynes – ypač krepšinio ar futbolo. Tai lieka mažiausiai populiarus, bet realiai veikiantis variantas tiems, kas dar turi seną anteną ar naudojasi nemokamu antžeminio signalo priedu prie interneto televizijos paslaugos.
Palyginus visus septynis variantus, matosi aiškus dėsningumas – kuo populiaresnis turinys, tuo mažiau tikėtina rasti jį nemokamai stabiliu būdu. Populiariausios lygos ir turnyrai visada bus mokamų platformų teritorija, o nemokami keliai dažniausiai veikia nišinėse, mažiau komercinėse arenose arba trumpam, per bandomuosius periodus. Tai nėra atsitiktinumas, o paprasta rinkos logika: transliavimo teisės kainuoja, ir kažkas visada už jas moka – jei ne žiūrovas, tai reklamdavys arba operatorius, siekiantis pritraukti naują klientą.
Vietoj paskutinio švilpuko
Realistiškiausia strategija – ne rinktis vieną platformą ir jos laikytis, o turėti kelis įrankius vienu metu: LRT retkarčiais didiesiems įvykiams, YouTube ir „Facebook“ – mažesnėms lygoms, o operatorių bandomuosius periodus pasilikti tiems retiems atvejams, kai tikrai reikia stebėti konkretų didįjį mačą. Toks mišrus požiūris nereikalauja jokių papildomų išlaidų, tačiau reikalauja šiek tiek pasidomėjimo prieš kiekvieną sezoną – kas transliuoja, kas pasikeitė, kur teisės perėjo. Sportas internete lieka laisvai prieinamas tol, kol esi pasiruošęs paieškoti, o ne tik atsisėsti prie vieno patogaus abonemento ir tikėtis, kad jis apims viską.